infro

vieta. tai dviejų aukštų namas kažkur priemiestyje. palėpė prigrūsta atseit reikalingų daiktų, kurie beveik niekada jos nepalieka. bet jie reikalingi. antrą aukštą yra užgrobusi ji. jau pačią pirmą dieną ji pasakė, kad tai bus jos pasaulis. jis per daug nesispyriojo. tai tikrai jos pasaulis. tiek paveikslų, tiek piešinių. užbaigtų ir ne. teptukai. dažai. jei ne tas didelis langas, kambaryje tikrai nieko nesimatytų. galima pagalvoti, jog čia observatorija. nors kita vertus, jie dažnai žiūri į žvaigždes naktimis. net stoglangio nereikia. o stogas dengtas tamsiai žaliomis čerpėmis. iš toli matosi. labai vasariškas. pirmas aukštas – čia jau jo pasaulis. pirmas įspūdis – technikos parduotuvė. palei sieną eilė neaiškios paskirties intriguojančiai atrodančių įrenginių. taip, taip. tai tikrai jo pasaulis. sienos apkabinėtos įvairiais plakatais ir piešiniais, kurie tikrai tarpusavyje nesusiję. matyti, kad tai ne jos darbai, nes piešta mėgėjiška ranka. virtuvė erdvi, tarsi iš reklamos. jokių priekaištų, viskas savose vietose. visur šviesaus medžio ir modernios aliuminio spalvos derinys. tai jau trečias pasaulis šiame name. rūsys – visų likusių daiktų derinys. sporto įranga, baras, biliardo stalas. didžiulis grafiti per visa sieną. čia jau ko gero linksmybių vieta. miegamasis antrame aukšte. didelė lova užima tik dalį kambario. tokiame name tikrai negalima jausti klaustrofobijos. šiltos spalvos. raudonos užuolaidos. žvakės. kampe didelė popierinė medžio imitacija. turbūt karščiausias kambarys name. kiekvienas kambarys tarsi namo dalis, ir tarsi kitas pasaulis. kiekviename iš jų kiti matavimai.

jis. jis grįžta iš darbo senų metų mašina. jis mano, kad vairo ir stabdžių stiprintuvai tikrai nėra būtini. kaip ir patys stabdžiai, šypsosi. numeta paltą prie kabyklos, pasideda daiktus prie savojo stalo. ten mėtosi įvairūs brėžiniai, pieštukai, kompaktiniai diskai. ir jis dar pasirodo tvarkingas. ji iš viršaus šūkteli, kad vakarienė virtuvėj. vėl spageti. jis neskuba valgyti. kažką tvarko. vėliau prisimena, kad ką pamiršo. įsideda maisto į lėkštę. užlipa į viršų. ji piešia didelį ežį. sako – čia gyvenimas. jis palinksi galva. ant ežio spyglių matyti daugybė įvairiausių dalykų. jie ir atspindi gyvenimą, mano jis. ji taip ir sugalvojo. obuoliai, žmonės, automobiliai, kraujas, kaminai, miškai. rodos viskas čia yra. jis sėdi minutėlę susimastęs kramtydamas spageti. kvailas įprotis ilgai kramtyti viska. bet sako, sveika. paskui pradeda pasakoti kažkokią darbo istoriją. jai patinka jo klausytis. daugiausia ne tų istorijų, o jo balso. tai kažkaip ramina. suteikia jai minčių ir padeda jį suprasti. jis pasakoja, nes jam dažniausiai patinka pasakoti. padeda viską išdėstyti, nelaikyti savyje ir leisti jai žinoti kaip jis jaučiasi. bendravimas. jam patinka stebėti ją iš šono. tai tiesiog ramina. baigęs valgyti jis paima gitara. pasiskundžia, kad muzika buvo daug geresnė senais laikais ir bando kažką groti. paskui pasiskundžia, kad jam nesekasi prisiminti senų laikų. ji tepasako – žinoma. ima piešti gitarą, persmeigta ežiuko spygliu. jis pagaliau prisimena ir ima sklandžiau groti.

ji. ji daugiausia laiko praleidžia namie. jai tai patinka. tapyba netikėtai tapo jos gyvenimo viena svarbiausių dalių. jai namai atrodo labai jaukus, todėl labai nesispyriojo, kai jis pasiūlė mesti darbą toje siuvykloje. žinoma ji galėtų prekiauti savo paveikslais, bet ji nežino ar yra pasiryžusi juos atiduoti. jos draugės iš gretimos gatvės siūlo nemažai pinigų už juos. na gal ji joms parduos po vieną. arba padovanos. bet tik ne svetimiems žmonėms. ji juk sudeda visą savo gyvenimą į juos. jis grįžta. girdisi rakinamos durys. paltas. kuprinė. viskas girdisi tarsi būtų tam pačiam kambary. jis turbūt net negirdėjo, kad valgyti yra virtuvėj. kai norės tikrai atras. jo mėgstami spageti. ežiuką nupiešti ji jau seniai sugalvojo. tik nežinojo kaip jį geriau įkomponuoti. nežinojo kaip tai išreikšti teptuku. tačiau vakar ji suprato. ežys – visas pasaulis. šiandien jau didžioji dalis spyglių su savotiškais žaislais ant jų jau nupiešti. jis pagaliau prisiminė pavalgyti. užlipa laiptais. jo balsas padeda piešti. tik ji mano, kad jau per daug žino apie jo darbą. vėl pasiima gitarą. na jis gana greitai prisimena viską. ji pagalvoja, kad reikės prisidėti prie grojimo, kai tik nupieš tą gitarą ir smuiką. bet staiga papučia vėjas ir užpučia žvakes. aplink visur tamsa. tik gitara girdisi. vėliau ir ji nutyla.

-mama. mama.

-taip, sūnau. kas nutiko? nebijok, tai tik sapnas.

-mama, kokį sapną sapnavau. toks ryškus ryškus. tarsi tai būtų tikrovė. man ten taip gera buvo.

-kai esi geras, gerus ir sapnus sapnuoji, sūnau.

-aš sapnavau Ją.

-tikrai? na ir kaip ji atrodė.

-ji..ji..ji labai graži..ir mes turėjom didelį namą. ir aš turėjau automobilį. ir..ir aš mokėjau gitara groti..

-nuostabus sapnas tikrai.

-mama, o kada aš ją sutiksiu?

-sutiksi sutiksi. gali nesijaudinti. vieną dieną tikrai ją atrasi.

-o kaip aš žinosiu, kad tai ji?

-tu tikrai suprasi, kai ją pamatysi.

-tikiuosi…

-labanakt.

-labanakt…