infro

Sunkus gyvenimas tave kamuoja. Krizė. Pinigai. Moralė. Religija. Viskas spaudžia. Plauna smegenis. Taip! Tu jau toli nuo visų. Giliai giliai. Tamsoje. Kampe. Pabėgęs nuo visko, kas taip nepatiko. Pasiekei tai, ko norėjai.

O dabar stot! Apsisukt! Žengte marš! Atgal į gyvenimą! Kas taip? Nenori ten eiti? O ar matai prie ko privedė tavo gyvenimo būdas? Jau pats iš tos duobės niekados neišlipsi. Per gilu jau. Todėl marš pirmyn! Dideliais žingniais į pasaulį. Gyventi, norėti, turėti. Veikti! O ne verkti.

Nepatinka pinigai? Gyvenk be jų! Nedirbk, neuždirbk, neparduok savo gyvenimo valandų, bet turėk ką pavalgyti ir apsirengti, už ką išgerti ir pasilinksminti.

Nekenti religijos? Gyvenk be jos! Neturėk kitų dievų, tik save vieną, nesiskųsk jiems ir nedėkok, ir nesakyk “dieve, ką man daryti?”, kai nebežinosi kur eiti gyvenime.

Nekenti televizijos? Gyvenk be televizoriaus! Neleisk pinigų elektrai ir gyvenk taupiai, pakausk kaimynų kaip tavo mėgstamiausi veikėjai iš serialų gyvena, paklausk kas Lietuvos prezidentas ir kada buvo balsavimas.

Nekenti miesto šviesų ir triukšmo? Gyvenk kaime! Ten gamtos ramume pamatysi tikras žvaigždes ir miegoti neleis tik kaimo šunys ir svirpliai.

Nekenti supermarketų? Nepirk juose! Tavo pasirinkimas platus: miesto turgus, mažos specializuotos parduotuvės. Na kaip ir viskas. Bet sugalvok ką nors.

Nepatinka kamščiai? Nedalyvauk juose! Panaudok savo smegenis ir kojas, naudokis n-ratėmis transporto priemonėmis, kurios telpa visur.

Nepatinka šitas tekstas? Tu vis dar jį skaitai!

Niekam neįdomu, kas tau nepatinka. Nustok skųstis ir eik gyventi pagaliau.

P.S. Jei nelabai aišku, ką aš noriu pasakyti, tai aš sakau: gyvenk sau ir už save, neturėk ir nedaryk dalykų gyvenime, nes jie “privalomi” arba “madingi” ar “visi taip daro”. Gyvenimas juk tavo, ir viskas privaloma, tik tiek, kiek tu leidi.